BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Supratau, kad neturiu žmonių kuriais galiu pasitikėti “pilnai”, kaip sakant “iki galo”. Žinoma, neskaitant šeimos, tačiau su ja bendravimas kiek šaltokas. Turiu omeny draugų ratą. Kiek žinau, draugas yra žmogus, kuris gali tave priimti toki koks tu esi, jam malonu būti šalia tavęs, ir tu jam rūpi. Kaip bebūtų gaila, paralelė tarp žmogaus “kuriuo galima pasinaudot” ir draugo šiuolaikiniam gyvenime yra normali. Darosi įprasta, jog užmegzdami ryšį su naujais žmonėmis, jau galvojame kaip galėtume jais pasinaudoti. Viską daro materialinių vertybių idealizavimas… Žmonėms tu neberūpi, kai neturi ką jiems pasiūlyti. Kaip ir Antanas Škėma rašė, žmogaus gyvenimas pats savaime neturi jokios vertės, kaip šinšilų narvelyje. Sunku patikėti, kad žmogus, protingiausia žemės būtybė visdar galvoja tik apie šiltą guolį ir pakankamą kiekį maisto. Tai sulygina mus su gyvūnais. Aš manau, kad esu kitoks. Aš žvelgiu į pasaulį, norėdamas jam kažką suteikti, tačiau už tai jis kaiką tūrėtų ir man duoti, tai lyg tarpusavio ryšys. Dėja, gal pavėluotas brendimas, man parodė koks yra gyvenimas. Aš galiu “sedėt po šakom, akacijos baltos” ir toliau matyti visų šypsenas, gerus linkėjimus man ir jokio, neduok Dieve, jokio blogo žodžio. Baisu, kai žmogus sugyvulėja. Žmonės, atsirinkit draugas negyvulius… Linkiu visiem turėt bent po vieną tokį, gyvulių bandą gali kiekvienas “fermeris” užsiveist.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentuokite