BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Supratau, kad neturiu žmonių kuriais galiu pasitikėti “pilnai”, kaip sakant “iki galo”. Žinoma, neskaitant šeimos, tačiau su ja bendravimas kiek šaltokas. Turiu omeny draugų ratą. Kiek žinau, draugas yra žmogus, kuris gali tave priimti toki koks tu esi, jam malonu būti šalia tavęs, ir tu jam rūpi. Kaip bebūtų gaila, paralelė tarp žmogaus “kuriuo galima pasinaudot” ir draugo šiuolaikiniam gyvenime yra normali. Darosi įprasta, jog užmegzdami ryšį su naujais žmonėmis, jau galvojame kaip galėtume jais pasinaudoti. Viską daro materialinių vertybių idealizavimas… Žmonėms tu neberūpi, kai neturi ką jiems pasiūlyti. Kaip ir Antanas Škėma rašė, žmogaus gyvenimas pats savaime neturi jokios vertės, kaip šinšilų narvelyje. Sunku patikėti, kad žmogus, protingiausia žemės būtybė visdar galvoja tik apie šiltą guolį ir pakankamą kiekį maisto. Tai sulygina mus su gyvūnais. Aš manau, kad esu kitoks. Aš žvelgiu į pasaulį, norėdamas jam kažką suteikti, tačiau už tai jis kaiką tūrėtų ir man duoti, tai lyg tarpusavio ryšys. Dėja, gal pavėluotas brendimas, man parodė koks yra gyvenimas. Aš galiu “sedėt po šakom, akacijos baltos” ir toliau matyti visų šypsenas, gerus linkėjimus man ir jokio, neduok Dieve, jokio blogo žodžio. Baisu, kai žmogus sugyvulėja. Žmonės, atsirinkit draugas negyvulius… Linkiu visiem turėt bent po vieną tokį, gyvulių bandą gali kiekvienas “fermeris” užsiveist.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Sveiki,

Po šio menesio įvykių, drąsiai galiu teigti, kad tikiu į stebuklus. Istorijos kurias aš rašiau prieš ~2 metus, tapo bevertės. Tada, man buvo sunku, aš drybsodavau kambaryje kaip daržovė apsikabines butelį, ir užmušinėdavau savo mintis. Šis etapas truko maždaug puse metų, siaubingų puse metų. Esmė tame, kad aš buvau Ją jau pamiršęs. Ir man pradėjo kristi į akį kitos, buvo daug nuotykių vakarėliuose, klubuose ir pnš. Tačiau kažkoks mažas pizdukas galvoje visdar liepdavo domėtis ja. Taip ir nebuvau išmetęs jos iš galvos ;)

Taip, tai tiesa. Mes vėl kartu. Tik šį kartą tai tikra. Nežinau, gal aš apakintas kvailų iliuzijų, bet nenoriu taip sakyti, nes viskas kitaip. Ji kitokia, nei buvo. Jos žvilgsnis kitoks, bučinys kitoks, iniciativa kitokia. Ji gražesnė, nei buvo. Lyg Dievo dovana, ar stebūklas, įvyko tai apie ką svajojau. Tai nepakartojama ;))

Papildysių blogą, nes įspūdžiai begaliniai ;)

Būkit mylimi!

Rodyk draugams

Comments Komentavo 3 »

Sveiki visi!

Oficialiai provincijos vasaros estrados hitu tapęs “I just met you” man skamba taip maloniai, kaip kaimynų remonto darbai su družbom 5h ryto ! :D Ne dėlto, kad nemėgstu popso, ne dėlto, kad pati daina nepatinka, o būtent dėl to, kad nevienas buvo pasakes “ė girdž a girdėjai ta achueną gabalą “HAI AI DŽIAST MIAT J…ęėĮĖĘrefd *smūgis į galvą* ”

Ilgai laukta, nesulaukta vasara pradeda įpusėti. Atradęs laisvo laiko, sumasčiau atsinaujint čia ;) Naujienos tokios, kad praeitos vasaros nuoskaudos baigia pasimiršt, YUY. Vistiek aš ją stalkinu :D Whareva, svarbu turiu veiklos, susiradau darbą vasarai, reik naujos mašinos ;) Taigi bandysiu atlaikyt kažkaip šį išbandymą, nors jau pradedu abėjot savim :D

Na ką gi, nuotaikos vistiek geresnės, nei rudenį ar žiemą, o tai jau asmeninis pasiekimas:D Susirašinėju su tokia mergela, galvoju, gal kas išeis ateity. Labai miela, draugiška, neturėjo daug vaikinų, kaip aš merginų ;) Jos požiūris į viską labai pozityvus, kas man daro didelį įspūdį :) Na manau reik judėt pirmyn, pamirštant senas nesekmes, todėl gal kitais metais baigiantis mokslam jau reikės rimčiau jai parodyt save ;) Tikiuosi, kad negausiu dar vieno BAN’o :D As always ;) Kodėl taip negreit? Nes bijau po praeitos vasaros avantiūrų arti saves prisileist žmogu, o bėje reik gerai ir mokslus baigt, sunkūs metai artėja. Manau, kad mums abiem būtų sunku derint laiką, juk abu galim palaukt kol baigsis šis svarbus etapas ir būt kartu :)

Blog’o daina ir šiaip prilipusi prie dabartinės nuotaikos ;)

http://youtu.be/Vj462HkfOug

Geros jum likusios vasaros, vasarotojai!

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Atsigręžiau į praeitį, perskaičiau senas žinutes. Ir ką gi, užemė ne patys maloniausi jausmai - pavydas susipynes su šalta nostalgija.

“Pabodo irtis, kyla noras keiktis”. Nusibodo tos nesamonės, kaip koks sušiktas debilas verkiu viduj, nieko neįrodydamas. Tik supratau tai, kad  vistiek jos nepamiršiu.

Aš pasiilgau… Nenoriu kartot klaidų, pasakykit man kasnors prašau, ką aš ne taip dariau…

“Gailiuosi visko, ką galėjau turėti, tačiau žinau kad be manes vistiek viskas nesibaigs”. Kartais pagalvoju, kokie mūsų veiksmai yra svarbūs. Menkas prisilietimas gali reikšti tūkstantį jausmų, o žvilgsnis ar šypsena gali nužudyt arba prikelt. Galu gale vienas ištartas žodis gali nulemti koks tu būsi ateity. Aš to žodžio neištariau, nesupratau kaip man tai svarbu, nepasakiau kad myliu. Gal tai ir buvo klaida?

2012 TO DO LIST:

1)Nužudyti savyje ją, kaip merginos idealą (kad ir dirbtinai, bent įsivaizduoti)

2)Mest rukyt

3)Miegot naktim, ne dienom

4)Praleist daugiau laiko su šeima

5)Pradėt sportuot

Įdomu tik kaip seksis tai padaryt. Jei išeis tai butinai parašysiu čia.

Jei yra skaitančių, bendraminčių or anyone, atsiliepkit. Atsižvelgčiau į tai, kad rašau ne tik sau ;)

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Visdar nesugebu išparabanint jos iš galvos… Ai bet, kažkaip jau pobiški “pochui” daros, matant kaip ant mano asmenybės yra spjaudoma ;) Sunkina tik tas faktas, kad ji jau gerus 5 mėn lanko sporto klubą, o jos kūno formos vis gražėja ir gražėja. Nors ir nepavasaris, bet morčius kažkaip veikia, matyt suveikia patino faktorius :D aišku save bandau įtikint, kad nėra ji jau tokia graži, kaip mano “patiniškui instinktui” atrodo

Nepaisant viso šito brudo, kuris kartojas jau “cielus” 4 mėn, nuotaika vistiek sušikta. Ne dėl to, kad esu JOS ignoruojamas, bet šiandien aš pats supratau koks aš esu namisėda. Supratau kad turiu tik 1-2 draugus, nei vienos tikros drauges (su kuria galiu pašnekėt kaip su drauge, o ne su pažystama). Dažnai neinu patūsint, kaip ankščiau eidavau. Žodžiu panaši situacija kaip iš filmo “yes man” (tarp kitko neblogas filmas, pažiūrėkit).

Ir ką man daryt?

Mano racionalus protas sako - REIKIA LAIKO IR ŠŪDAS NUSLYS. Drįsčiau vadovautis šia mano iškelta teorija, tačiau tas laikas neeina taip greit, jau bemaž 4 menėsiai, o aš ir mečiau sportuoti, pradėjau rūkyti, naktim mokytis, ėst betką ir t.t. ir NEMATAU GALO.

Artėjant metų šventėm, noriu pasakyti pasauliui koks aš vienišas, kad visi manes gailėtusi, kaip aš kankinuosi… O tai atrodo taip beprasmiškai, reikia atsistot ir eit toliau!

Tikiuosi taip ir padarysiu.

*Atsidaro dar viena alaus*

http://youtu.be/XeDSlK1Y3cQ

“tie kas buvo draugai, dabar tiktais pažystami”

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Ji ir vėl mane ignoruoja. Kodėl aš stebiuosi?

Mane tai veda prie uždarumo, aš jaučiu kaip nebenoriu niekam apie save nieko pasakoti. Per ta mėnesį tapau daug mažiau socialus, nebemėgstu šnekėti būryje draugų. Nebedalyvauju įvairiose savanoriškose veiklose, nes paprasčiausiai neturiu tam laiko. Grįžęs namo visą laiką sėdžiu bute. Net maistą užsisakinėju iš “e-maximos”. Nebenoriu net eit kurnors “patūsint”. Vienintelis dalykas ko noriu - vėl ir vėl prisigert.

Negi tai yra dėl Jos? Netikiu..

Taip dėl Jos.

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Kas man daros? Kodėl aš niekaip negaliu išmesti jos iš galvos?

Tai kartojasi jau visa mėnesį.

Ją pažystu per 5 metus, niekada nekrisdavo į akį, mes nebendraudavom. Tiesiog kaip ir visi paaugliai šimta kart buvau mintyse sau susiskirstęs panas į “geras ir ne”. Žinoma ji buvo iš tų “gerųjų”, tačiau ankščiau ji net neatrodė tokia graži, nuostabi, seksuali, kokia yra dabar.

Taip atsitiko, kad ji pradėjo rodyt iniciatyvą. Pradžioje man tai patiko, keletą kartų susitikome, poto tai tapo lyg kasdienybė. Supratau, kad aš noriu jos. Noriu taip, kaip niekada kitokios merginos nenorėjau. Kai aš tai supratau, pasijutau lyg kvailas vaikas. Aš samoningai įžvelgiau joje minusu, tačiau tiesiog tai užgošdavo nežinia kas, norėjau jos nors tu ką. Noriu ir dabar, turbūt net labiau nei tada.

Dabar tai peraugo į depresiją. Nuo paskutinio karto kai buvome susitikę akis į akį praėjo beveik mėnuo. Tai turėjo būt diena, kai norėjau pakeist mūsų santykius į rimtesnius, nebe paaugliškus žaidimus. Ji tai suprato, tikrai žinojo, aš tai akcentavau. Tuomet lyg specialiai jai reikėjo išvažiuot - tiesiog, staiga, nepadėjo net prašymai. Nuo tos dienos mūsų santykiai blėso, o dabar aš jai lyg tuščia vieta, kaip ir anksčiau buvau.

Kitavertus ji niekada man neparodė savo jausmų atvirai, tik perteikdama minti, leisdavo tai suprasti (galbūt ir ne). Mes net nebuvome pora… Žinoma spaudimas buvo dėl aplinkinių, ką jie pagalvos. Iš pradžių ir aš taip galvojau, poto jau buvo nusišvilpt - kad ir kalnus perlipčiau, kad ji būtų mano. Kadangi nesu didelis mačo, tuo labiau kazanova, dėmesi į save patraukiu ypač nedažnai (tuo labiau iš merginų pusės), negalėjau labai paprastai prisitraukti prie savęs merginą, tačiau šis kartas buvo kitoks, ji pati norėjo bendrauti, socializuoti su manimi.

Taigi šiandien aš jaučiuosi šūdinai, nors ir suprantu koks tai apgailėtinas reikalas, kol aš čia svaigstu, kiti žmonės miršta. NEGALIU!!! Bandau ją pamiršti. Tik kyla mintis apie merginas, nesugebu mastyt apie kitas, tik apie ją. Tuo labiau bandau galvoti apie kitas merginas, VELNIOP. Nematau savęs su kita mergina, mane traukia tik ji. Suprantu, kad negaliu apie ją negalvoti, pastoviai tikrinu jos facebooką, tikrinu telefoną, jei tik kokia naujiena iš jos. O kasdien ji atrodo vis gražesnė, tačiau jos šypsena nebenori šildyti manęs. Jos akys net nebenori žiūrėti į mane, nors mano ausis patirtu ekstazė, jei ji bent atvirai su manim pašnekėtų, net nesvarbų ką ji pasakytu, dabar aš noriu žinoti kuom ji mane ištikrųjų laikė.

Dabar aš visiškai pasimetęs, galvoju ar ji to norėjo, kad aš dabar taip jausčiausi ir apskritai KO JI NORĖJO? Gal ji tiesiog nenorėjo rimtų santykių? Gal tai moteriška logika - suvilioti, apsukti galvą, o poto matant kaip jis jau baigia įsimylėt “iki kaulų” palikt ant ledo ir šaltai stebėt?

Kartais garsiai bandau pasakyt BBD ir viskas, daugiau jokio gruzo, yra svarbesnių dalykų, pukiai suprasdamas, kad aš be jos negaliu. Kartais net negaliu savęs tvardyti matant kaip ji aiškiai flirtuoja su mano draugais, jiems rodo dėmesį. Betrūksta tik nokauto, kad susiburkuotu su kokiu nors asilu.

“Gal ir mano tokia sušikta dalia
Su skausmo, ašarom, srūvančia širdim
Po veidmainį pasaulį klajoti, šilumos ieškoti
Naktimis, dienomis apie ją galvoti, apie ją svajoti
Daryti gabalus apie ją ir repuoti”

Gal kas parduoda “POCHUIN’O”?

Monte feat. Svaras - Sakai Radai

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »